Jau ilgą laiką atsakomybės jausmas verčia mane plačiajai visuomenei pateikti tikrąsias žinias apie kabalos mokslą.

Iki knygų spausdinimo atsiradimo nebuvo paviršutiniško turinio knygų, nes nebuvo prasmės už nepaklausią prekę perrašinėtojui mokėti nemažus pinigus. Kita vertus, kabalistai siekė paslėpti kabalos žinias nuo tų, kurie neturėjo tikrojo jų poreikio. Taigi pasirodančios kabalos knygos buvo tikros.

Išradus knygų spausdinimą, pasaulyje paplito „knygų rašymo“ liga. Nebereikia rašytojams samdyti brangių perrašinėtojų knygoms dauginti. Krito knygų kaina, ir neatsakingiems rašeivoms atsivėrė galimybė „daryti“ knygas kišenės reikmėms tenkinti bei siekiant išgarsėti.

Taigi atsirado visokiausio plauko įvairių sričių „specialistų“, leidžiančių bet ką, kad tik pelnytų šlovę ir turtus. O esama tarp jų ir tokių, kurie neva nusimano apie knygas ir todėl diktuoja visuomenei, kurios knygos svarbios.

Pastaraisiais dešimtmečiais panašūs „žinovai“ ėmėsi ir kabalos, nesuprasdami, jog perduoti šias žinias gali tik tas, kuris gavo jas iš pripažinto mokytojo kabalisto lūpų.

O kabalos „žinovams“ reikia garsumo ir pinigų, todėl išleidžiama vis daugiau knygų, kurių autoriai, nuodugniai neparuošti atitinkamo autoritetingo mokytojo ir net rimtai nestudijavę šaltinių, rašo ir publikuoja savo absoliučiai nemokšiškus rašinius, nesuvokdami masto žalos, plačiai pasieksiančios ir ateinančias kartas.

Todėl visuomenės realus tiesos vertinimas visiškai iškrypo ir atsirado toks pažiūrų lengvabūdiškumas, kad kiekvienas, laisvalaikiu pavartęs kokį nors kabalistinį tekstą, gali daryti išvadas apie kabalą – mokslą, tyrinėjantį paslėptąją pasaulio dalį.

Šios priežastys ir privertė mane praverti tikrąsias ištakas plačiajai visuomenei.