Kas yra laisvė? Vaikai įsivaizduoja, kaip gera būti suaugusiu: pats vairuoji automobilį arba net lėktuvą, pats darai viską ką nori. Jiems atrodo, kad būti suaugusiu reiškia būti laisvu – juk nebepriklausai nuo tėčio ar mamos. Tau atvertas visas pasaulis ir nereikia eiti į mokyklą bei kankintis pamokose. Vaikui atrodo, kad suaugęs gali daryti ką tik nori, nepalyginti su juo, vargšeliu, kuriam nurodoma, kada praustis, kada valgyti, kada eiti miegot. Vaikas nesupranta, jog vėliau bus kur kas blogiau.

Taip pat ir pasaulis turi įsivaizduoti, ką reiškia būti laisvu. Žinomas posakis: „Negyvi laisvi“, t. y. miršta egoistinis noras ir tada žmogus tampa laisvas.

Ką reiškia būti laisvu? Tai reiškia, kad pažįsti gamtos dėsnius ir mokaisi punktualiai juos vykdyti. Ir tai gerai, tu pats to nori! Dėl to jauti, kad susitapatini su gamta, susilieji ir susivieniji su Kūrėju – su gamtos jėga.

Argi kas nors šiame pasaulyje galvoja, jog jo veiksmai – ne jo veiksmai, jo mintys – ne jo mintys, jo norai – ne jo norai? Tačiau gamta valdo viską: ir mūsų širdį, ir mūsų protą, ir visus mūsų veiksmus bei poelgius. Todėl, be abejo, iš anksto žinoma, kas nutiks kiekvienam.

Mes to tiesiog nesuvokiame ir todėl manome, kad esame laisvi. Kur gi mūsų laisvė? Nematome tikrojo vaizdo ir esame visiškoje tamsoje, t. y. nejaučiame siūliukų, kuriais iš Aukščiau mus tampo. Ir tai vadinama būti laisvu. Regos trūkumą vadiname laisve.

Iš 2009 m. kovo 8 d. pamokos 1-os dalies