M. Sanilevičius: Biblijoje parašyta: „negeisk savo artimo žmonos“. Apie ką kalbama?

M. Laitmanas: Biblija kalba tik apie dvasinius procesus.

E. Litvaris: „Negeisk savo artimo žmonos“ - brolio, draugo. O ar galima geisti svetimo žmogaus žmonos?

M. Laitmanas: Kabala nenagrinėja kūniškų žmogaus problemų. Ji nagrinėja Aukštesnį lygmenį, kur egzistuoja mus valdančios jėgos. Tik ten pakilęs žmogus gali kažką padaryti. O kol kas mes negebame spręsti, geisti mums ar negeisti.

Aš negaliu kitam žmogui pasakyti: „Negeisk“. „Aš geidžiu. Ką galiu padaryti? Padaryk taip, kad negeisčiau“. „Negeisti“ - reiškia, pakilti aukštyn į savo šaknį, į lygmenį, kur tu išsitaisysi ir nebegeisi. Mūsų žemiškame lygmenyje, kuriame mus visiškai valdo gamta iš aukščiau, negalime realizuoti reikalavimo „negeisk“.

Įsakyti žmogui „negeisk“ - tas pats, kaip įsakyti katei nenorėti pelytės. Tai neįmanoma, kadangi prieštarauja prigimčiai! Noras ateina iš Aukščiau, pasireiškia žmogaus viduje. O kitą akimirką manyje pasireikš koks nors kitas noras. Aš jį galiu nuslopinti dėl gresiančios bausmės, bet negaliu nustoti norėti! Nenorėti - reiškia, išsitaisyti. Išsitaisymas - tai pasikėlimas į atidavimo, įsisąmoninimo, į mus valdančių jėgų lygmenį. Ir be kabalos žinių tu nieko nepadarysi.

Visa Biblija, Tora sako mums, tik kur mes turime pakilti ir ką turime ištaisyti. Senovės pranašai nesikreipia į mus reikalaudami padaryti kažką žemiškame lygmenyje. Jie puikiai supranta, kad žemiškame lygmenyje nėra ką veikti. Mūsų pasaulis - Aukštesniojo pasaulio padarinys.

Matome iš gyvenimiškos patirties, kad patys su savimi mes nieko padaryti negalime. Tu gali prisiekti kiekvieną dieną ir po minutės tai pamiršti todėl, kad mes elgiamės remdamiesi savo savybėmis, kurias galima pakeisti tik iš Aukščiau.

E. Litvaris: Senojo Testamento frazes, žinias žmonės supranta tiesiogiai.

M. Laitmanas: Senasis Testamentas kalba apie žmogaus, kylančio į dvasinių šaknų lygį, kelią nuo materijos prie tų jėgų, kurios ją valdo. Ir kada jis suvokia, pajaučia tas jėgas, su juo įvyksta metamorfozės, vadinamos „išsitaisymais“, apie kuriuos ir kalbama Testamente. Iš čia ir pavadinimas „Testamentas“ - žmogui prisakyta tai atlikti. Tačiau tai padaryti įmanoma tik laikantis kabalistų patarimų. Jie rašė, remdamiesi Aukštesniojo pasaulio suvokimu. Todėl knyga vadinama „šventa“ - ji mums perduota iš Aukščiau ir taip reikia ją suprasti. Turime pakilti iki Biblijos ir jos autorių lygio. Tam mes esame jų raginami.

Argi Senojo Testamento autoriai nurodo, kaip patogiai sutvarkyti žmonių bendrą būtį šiame pasaulyje?! Kaip pragyventi savo kelerias dešimtis metų ir „su Dievu“? Jie mus ragina pakilti į organiškos, harmoningos, integralios tarpusavio sąveikos, meilės lygį. Į tai kviečia knyga „Senasis Testamentas“. Pagrindinis jo įstatymas - mylėk artimą kaip patį save. Ir tai, tikiuosi, mes pasieksime.