E. Litvaris: Klausimas apie šeimą: ar santuoką, šeimą sugalvojo žmonės? Nejaugi vis dėlto Dievas įsteigė santuokos institutą?

M. Laitmanas: Žinodami žmones, gyvūnų pasaulį, į kurį šiuo požiūriu esame panašūs, matome, kad santuokos institutas žmogaus sukurtas ne dirbtinai, o atsirado remiantis mūsų žemesnio, gyvūninio, hormoninio lygmens prigimtinėmis savybėmis. Stebime į santuoką panašų reiškinį gyvūnų pasaulyje, kai susijungiama jaunikliams veisti.

Kabala atskleidžia, kodėl būtent taip buvo sukurti elementai, sąveikaujantys priešybių traukos principu: pliusas ir minusas, elektronas ir pozitronas, kodėl susilieja molekulės ir atomai, kodėl tam, kad būtų sukurta, pagimdyta kažkas nauja, reikia susijungti dviems atidalytoms priešingybėms.

Primityviame lygmenyje egzistuoja formos, kai vyriškoji ir moteriškoji dalys nepadalytos, yra viename kūne, sujungtos tarpusavyje ir drauge dalyvauja gyvybės pratęsime. Tačiau jau gyvūnijos lygmenyje vyriškoji ir moteriškoji dalys, kurdamos naują gyvybę, susiduria su susijungimo problema. Aukštesniųjų gyvūnų ir žmogaus lygmuo remiasi tarpusavio sąveika.

Kodėl taip sutvarkyta gamtoje? Todėl, kad gamta siekia išaukštinti žmogų iki tokio išsivystymo lygio, kuomet jis sąmoningai dalyvautų šiame procese, suprastų, įvertintų, suvoktų jo kosminį, visuotinį mastą, pritartų jam. Taip žmogus pakyla į patį aukščiausią gamtos lygmenį, koks ir yra pasaulėdaros egzistavimo tikslas, neišskiriant ir mūsų pasaulio.

Branda trunka trečdalį žmogaus gyvenimo. Todėl santuoka - vyriškos ir moteriškos dalių, pagimdžiusių ją, susijungimas - privalo būti ilgalaikė, tobula, kad būtų suspėta vaikui perduoti visą būtiną tėvų sukauptą informaciją.

Žmogų būtina išugdyti, pripildyti. Jis gimsta absoliučiai tuščias ir menkas, skirtingai nei gyvūnas, kuris nuo pat pirmų savo gyvenimo dienų prisitaiko prie jį supančios aplinkos. Žmogaus vaikelį reikia nuolat saugoti, auklėti, puoselėti, užpildyti milžinišku informacijos kiekiu, kad jis tiktų egzistuoti šiame pasaulyje. Todėl ir egzistuoja santuokos institutas, jo poreikis slypi mūsų prigimtyje. Prigimtis sukelia mumyse meilę vaikams, kitaip mes nesijungtume ir negalėtume jiems suteikti galimybės egzistuoti.

E. Litvaris: Reiškia, šis institutas sukurtas ne dėl tėčio ir mamos - vyro ir žmonos, o vien giminei pratęsti, t. y. dėl vaikų?

M. Laitmanas: Atidavimui! Perdavimui, platinimui, išėjimui į išorę.