M. Sanilevičius: Pagrindinis Biblijos įstatymas: „pamilk artimą kaip save“. Ką reiškia „kaip save“? Iš pradžių turiu pamilti save?

M. Laitmanas: Tu turi atskleisti, kaip myli save, ir būtent pagal tai formuoti požiūrį į artimą. Tai vadinama „nuolaida“, nes peržengdamas save pradedi savimi teikti malonumą, tenkinti, pripildyti kitus. Šis siekis pripildyti kitus, kurį ugdai savyje, ir yra vadinamas meile jiems. Tokia sąveika, savitarpio siekis visuomenėje ją pavers tobula ir nulems amžiną, laimingą gyvenimą.

M. Sanilevičius: Bet žmogus turi save mylėti?

M. Laitmanas: Žmogus turi save mylėti už tai, kad jis gali integraliai susilieti su visais ir visus pripildyti. Tada jis prilygsta Kūrėjui - Aukštesniajai gamtos jėgai.

E. Litvaris: Ar pamilk „kaip save“ reiškia „vietoj savęs“?

M. Laitmanas: Ne, juk iš tikrųjų mes egzistuojame kituose, o ne savyje.

E. Litvaris: Vadinasi, kuo labiau myliu žmones, tuo labiau aš patiriu vis didesnį malonumą?

M. Laitmanas: Teisingai. Kada išeinu į savo išorę, pradedu matyti savo tikrąjį „Aš“ - ne mažą bjaurų egoistišką žmogeliuką, o savąjį „Aš“, iš tikrųjų egzistuojantį ne manyje, ir matau save, kaip visos gamtos, visos pasaulėdaros projekciją. Ir tai - „Aš“, jeigu taip į viską žiūriu.

E. Litvaris: Kitaip tariant, visus ne mano pojūčius, tuos, kuriuos turi kiti žmonės, gyvūnai, gamta, - visa tai aš pradėsiu jausti?

M. Laitmanas: Tai - „Aš“. Tai mano! Kitaip tariant, kai žmogus suformuoja tokį požiūrį į pasaulį, jis supranta, kodėl sukurtas egoistu, - kad pats save nugalėtų, atsiduotų kitiems ir taip save atrastų.

Tai padaręs teisingai, nuoširdžiai, žmogus pasijaus egzistuojąs amžinai ir tobulai, kaip visa gamta. Tai bendras integralus gamtos dėsnis ir šią būseną mes vis tiek pasieksime. Ne šitame gyvenime, tai kitame.

E. Litvaris: Tai ir yra meilė?

M. Laitmanas: Tai ir yra absoliučios meilės jausmas, kuris turi realizuotis pačiame aukščiausiame ir labiausiai sugedusiame gamtos elemente - žmoguje.

Tai yra žmogaus valios laisvė - kuo greičiau pačiam įsisąmoninti šią būtinybę ir ją realizuoti savo noru, o ne besivystančios krizės spaudžiamam. Ir dabar mūsų svarbiausias uždavinys - žinių apie problemų, kurios šiandien mus užgriūva, mums pasireiškia, priežastis skleidimas.

M. Sanilevičius: Nejaugi niekas žemėje, išskyrus kabalistus, nepatyrė tikrosios meilės? Ar ateis diena, kada visa žmonija pažins meilę?

M. Laitmanas: Tokia diena ateis, tai turi įvykti per artimiausius dešimtmečius. Tikiuosi, kad dar pamatysiu savo gyvenime galutinę šio proceso stadiją, įgyvendintą tikslą.

Kabalistu vadinamas žmogus, kuris teisingai supranta gavimo (kabala iš žodžio „gauti“), ryšių, komunikacijos, to, kas vyksta tarp visų gamtos dalių, dėsnius. Jis semiasi žinių iš pasaulio, kuris paslėptas nuo mūsų, altruizmo ir atidavimo pasaulio, o ne egoizmo ir gavimo, kurį jaučiame mes, ir veikia pagal šias žinias.

Be abejo, žmonės, gavę šias žinias ir mokantys jas pritaikyti praktikoje, pasiekia tikros meilės jausmą, amžinybės, tobulumo pojūtį. Jie išeina į kitą pasaulėdaros plotmę, į kitą jos pjūvį, kur meilė jaučiama amžinai egzistuojanti.

Šiuolaikinis mokslas taip pat ieško kitos erdvės, kur pasaulėdara funkcionuoja ne taip, kaip jaučia mūsų egoistiški jutimo organai. Ir atskleidimas netoli - kabala mums padeda priartinti šį įsisąmoninimą.