M. Sanilevičius: Jeigu siela vieną gyvenimą nugyveno moters kūne, tai kitą gyvenimą ji taip pat įsikūnija į moters kūną? Arba gali įsikūnytį į vyro kūną?

M. Laitmanas: Ne, negali. Siela turi lytį, taip pat kaip lytį mūsų pasaulyje turi kūnas, kuris yra sielos darinys, ir todėl to būti negali.

Kaip mes žinome, šiandien mūsų pasaulyje egzistuoja daugybė įvairių neteisingų apraiškų tarp lyčių ir pačių lyčių viduje, tačiau jeigu kalbame globaliai, tai negali būti lyties pasikeitimo. Juk nekalbame apie vyrišką kūną arba moterišką kūną. Mes kalbame apie dvasinį energetinį geną, jo būseną, jo šaknį, o šaknis - ji nekintama. Todėl to geno pasireiškimas mūsų pasaulyje, materialiuose apvalkaluose visada atitinka pačią šaknį: arba vyrišką, arba moterišką. Taigi, jeigu aš šiandien - moteris arba vyras, toks ir liksiu.

Tačiau koks skirtumas?! Pereidamas iš vieno gyvenimo ciklo į kitą aš neprisimenu, nežinau savęs - kodėl man tai turi rūpėti, gluminti? Jeigu man nepatinka šiandieninė mano būsena vyro arba moters vaidmenyje, tai visiškai nereiškia, kad kitos būsenos aš būsiu toks pats. Tai priklauso tik nuo išsitaisymo, dvasinių jėgų, kurios mane valdo, atitikimo laipsnio. Jeigu jas atitiksiu, jausiuosi patogiai ir nesvarbu, kas aš būsiu, vyras ar moteris.

Ką reiškia „Aš“? Kur tas „Aš“, kuris pereina iš vieno gyvenimo į kitą, kodėl aš šiandien susirūpinęs: „Kitame gyvenime būsiu moteris?“ Kas yra mano „Aš“? Žmogus galvoja, kad jo „Aš“ lieka nepakitęs, amžinas, pereina iš kūno į kūną... Tai, ką jis šiandien įsivaizduoja kaip savo „Aš“, išnyksta kartu su kūnu.

E. Litvaris: Mes turime klausimą, kurį užduoda praktiškai visos moterys, netgi nevardinsiu miestų, sričių, regionų ir šalių. Jis skamba maždaug taip: ar kiekviena moteris gali pakilti į dvasinį pasaulį ir iki kokio lygmens, jeigu apskritai gali?

M. Laitmanas: Ir vyras, ir moteris - noromis nenoromis arba sąmoningai - turės pasiekti savo dvasinę šaknį, iš kurios jie nusileido į mūsų pasaulį, įgijo kūno apvalkalą. Dabartiniame arba kituose gyvenimuose šiame pasaulyje - t. y. savo egzistavimo mūsų planetoje laikotarpiu - jie turės pasiekti dvasinę šaknį ir egzistuoti vienu metu kaip vienoje bendroje erdvėje dviejuose pasauliuose: ir dvasiniame, ir mūsų.

Kuo anksčiau mes šitai pasieksime, tuo mums bus paprasčiau, geriau, patogiau gyventi. Juo ilgiau mes spyriosimės šiame kelyje, juo didesnes kančias patirsime, stipresnius smūgius pajusime - kaip užsispyręs vaikas arba gyvūnas, kuriuos vis tiek priverčia daryti tai, ko reikia.

Mūsų dvasinė šaknis - tai tikslas, kurį privalome pasiekti. Todėl kabala, kuri šiandien taip plačiai skleidžiasi, padeda mums pamatyti, kas yra toji šaknis, ką mums iš tikrųjų reikia pasiekti, koks yra mūsų egzistavimo žemėje tikslas. Kai mes tai sužinome ir pamažu imame lygiuotis į tikslą, mūsų gyvenimas iš karto tampa daug stabilesnis, patikimesnis, ramesnis.

M. Sanilevičius: Yra tokia malda, kurioje vyras meldžiasi Kūrėjui ir dėkoja už tai, kad Jis nesukūrė jo moterimi. Kaip tai suprasti?

M. Laitmanas: Tai galima suprasti labai paprastai: vyras dėkingas Aukštesniajai gamtos jėgai, vadinamai Kūrėju (kabaloje Kūrėjas ir gamta - vienas ir tas pats), kuri jį sukūrė lygų Sau, panašų į Save, nes taip jis turi valios laisvę pats vykdyti visus ištaisymus pasaulyje. Kitaip tariant, vyras dėkingas Kūrėjui už tai, kad Jis jį sukūrė potencialiai didelį, lygų Sau.

Moteriškoji dalis šiuo požiūriu, jeigu galima taip pasakyti, turi trūkumų. Iš tikrųjų ji jų neturi, nes iš esmės šiame procese yra pagrindinė ir svarbesnė dalis negu vyras, juk viskas, kas vystosi, praeina per moteriškąją dalį, jai padedant gimsta ir auklėjamos naujos kartos.

Įsivaizduokite pasaulį be moterų... Jeigu šalia šiandieninio naujagimio nebus moters, pasaulis per 50, daugiausia per 70 metų pasibaigs. Ką reiškia „pasaulis be moters“?

Kitaip tariant, moteris gimdo viską, kas egzistuoja, ir viską vysto. Vyras - tarsi energijos šaltinis. O iš tiesų viskas vystosi pagal programą, kuri yra moters viduje.

Čia egzistuoja labai įdomus dviejų lyčių atitikimas. Vyras sukurtas panašus į Kūrėją todėl, kad susijungtų su Aukščiausiu šaltiniu ir atneštų energiją, informaciją, ją išplėstų. Ir visa tai tam, kad perduotų moteriai, kuri tą informaciją priimtų, ir kad būtent iš jos išsivystytų visa gamta.

E. Litvaris: Vadinasi, moteris pasaulyje svarbesnė negu vyras?

M. Laitmanas: O-o! Būtent! Mums tereikia liautis žaisti. Mums reikia atnešti į namus tai, ko reikalauja moteris, ir tada viskas bus gerai.

M. Sanilevičius: Visos moterys, kurias pažįstu, pavydi vyrams. Kodėl?

M. Laitmanas: Todėl, kad jos, deja, priklauso nuo vyrų, nieko daugiau. Tačiau iš esmės, jeigu moteriai duotume viską, ko reikia, ji būtų laimingesnė negu vyras. Jai pakanka pačios savęs, jeigu gauna dvasinės energijos minimumą, kuris jai reikalingas iš vyro.

E. Litvaris: Po šiandieninio pokalbio ar aš turiu visišką teisę pradėti pavydėti moterims?

M. Laitmanas: Mūsų pasaulyje nėra ko ir kam pavydėti.

E. Litvaris: Ne, ne mūsų pasaulyje. Potencialiai.

M. Laitmanas: Potencialiai šios dvi gamtos dalys, dvi kūrinio rūšys susijungia tarpusavyje ir pasiekia tobulybę, kurią turi Kūrėjas - pats aukščiausias gamtos lygmuo. Bet būtent susijungdami, papildydami vienas kitą. Todėl nėra ko pavydėti! Tiesiog kiekvienam reikia harmoningai papildyti save kito sąskaita ir taip harmoningai susijungus išsivystyti iki harmonijos su Kūrėju lygmens.