E. Litvaris: Hansas iš Amsterdamo postringauja apie neištikimybę. Jis rašo: „Neištikimybė: jei žmonos vyrui – užmuščiau, jei vyro žmonai, mano nuomone, visai normalu. O ką kabala apie tai sako?“

M. Laitmanas: Man atrodo, Amsterdame jau turėtų būti viskas atvirkščiai. O Hansas vis dar mąsto senoviškai: vyrui – galima, žmonai – ne. Amsterdamas, kiek žinau, pats laisviausias miestas pasaulyje.

E. Litvaris: Na, gal Hansas kilęs iš konservatyvios šeimos.

M. Laitmanas: Ką galiu pasakyti? Na, iš principo, taip ir yra. Vyro požiūris į moterį ir moters į vyrą absoliučiai skiriasi savo pobūdžiu. Moteris ieško ryšio su vyru. O vyras moteryje ieško sekso partnerės ir namų, t. y. aptarnavimo, pagalbos ten, kur pats savimi pasirūpinti negali. Tai visiškai skirtingi vieno kitam reikalavimai.

Toroje, Biblijoje, aprašomas prakeiksmas nusidėjusiems Adomui ir Ievai – kas bus Adomui ir kas bus Ievai, t. y. vyras ir moteris prakeikti visiškai skirtingai. Atkreipkite dėmesį, kaip ten parašyta, ir jums taps aiškus jų pretenzijų ir vienas kito nesupratimo šaltinis, nes tai –visiškai skirtingi kūriniai.

Natūralu, kad moterį, žmoną traukia vyras, ji laiko save jo dalimi, o jį – savo dalimi, bet jis šito visiškai nesupranta. Nesupranta, ko iš jo norima. Jo ryšio su moterimi, su žmona programa visiškai kitokia.

Buityje, šeimoje, žmonių, gyvūnų lygmenyje jie niekuomet negalės susitikti, nes, atleiskite, šiame lygmenyje jie yra absoliučiai skirtingos būtybės. Skiriasi jų psichologija ir fiziologija. Susitikti ir vienas kitą papildyti jie galės tik dvasiniame lygmenyje. Ir jeigu to lygmens ryšiai išplis įprastame žemiškame gyvūniniame lygmenyje, tuomet viskas bus normalu.

Kūnuose nerasite jokios harmonijos. Harmoniją galima pasiekti tik per sielą. Čia, mūsų pasaulyje, ryšiai užmezgami tik akimirksnio kontaktui, kuomet kiekvienas mėgina egoistiškai išnaudoti kitą, ir ne daugiau.

E. Litvaris: Sakėte, kad moteris vystosi reikalaudama ir, galima sakyti, jau pasiekė lygių teisių su vyru.

M. Laitmanas: Nesuprasdami pasaulio prigimties pasiekiame būseną, kai visiškai panaikiname skirtumą tarp dviejų organizmų, netgi, sakyčiau, skirtumą tarp dviejų visiškai priešingų, turinčių viena kitai įsipareigojimų esybių. Mes visiškai nesuprantame, jog jas tiesiog suvienodiname. Pašaliname dvi sudėtines pasaulio dalis, darome iš jų vieną. Iš to niekas nepatirs malonumo, pasitenkinimo, tobulumo, harmonijos, nepajus geresnės būsenos. Prie to veda visą pasaulio istoriją besivystantis nesupratimas ir įvairių visiškai nuo gamtos nutolusių tarpusavio ryšių kūrimas.

E. Litvaris: Ši lygybė faktiškai jau suteikė moterims tokią pačią kaip ir vyrų seksualinę laisvę. Ar moteris privalo būti ištikima savo vyrui?

M. Laitmanas: Taip. Jeigu moteris turi daugiau negu vieną sekso partnerį, ji negali būti žmona. Žmona gali būti tik tuo atveju, jei ji – savo vyro partnerė. Bet kuria prasme ji negali būti kito vyro partnerė, o tik to, su kuriuo turi seksualinių ryšių, – taip ji sukurta. O vyrui tai visiškai nebūtina, jis nežiūri į moterį kaip į partnerę apskritai, jis ją mato kaip pagalbinį savo gyvenimo elementą. Taip diktuoja prigimtis. Vis dėlto šis pagalbinis elementas gali būti toks svarbus, jog vyras už jį pasiryžęs daug ką aukoti. Ir jeigu vyro ir moters tarpusavio santykiai bus teisingi, tokie, kaip yra užkoduota gamtoje, tuomet jie vienas kitą nuostabiai papildys, nė vienas nesijaus nuskriaustas.

E. Litvaris: Taigi idealas įmanomas, santuoka gali būti laiminga?

M. Laitmanas: Žinoma. Ir tai – ne idealas. Santuoka iš tiesų gali būti laiminga, idealiai laiminga, jeigu partnerių santykiai atitinka dvasinius dėsnius, dvasinės komunikacijos dėsnius.

M. Sanilevičius: Ar istorijoje buvo kabalistų skyrybų atvejų?

M. Laitmanas: Vyksta procesas, kai pažįstame savo blogį, egoizmo blogį. Žmonija turi aiškiai pamatyti, koks klaikus yra egoizmas, tam, kad suvoktų šį blogį, atstumtų jį ir, atsitraukdama nuo jo, sukurtų amžinus, tobulus tarpusavio santykius. O kol ši būsena nepasiekta, netgi kabalistai yra bendros ydingos sistemos dalis. Žmonos neturi nieko bendra su vyrais, jos gali priešintis kabalai ir nesuprasti vyrų. Ir patys kabalistai staiga patiria kritimų bei pakilimų, visas problemas, nes priklauso nuo bendros jėgų sistemos ir bendros sielos, kurios dalis jie yra. Taigi nė viena, netgi pati dvasingiausia aplinka ar šeima negali būti tobula, nes ji tik atspindi tai, kas vyksta aplinkui.

Neturėkite vilčių, jog sugebėsite izoliuotis nuo pasaulio ir sukurti idealią šeimą. Iš esmės tai galima padaryti, jei žmona ir vyras vienu metu studijuoja kabalą, stengiasi atitikti šią teisingą jėgų sistemą. Ankstesniais šimtmečiais to nebuvo, nes kabalos nebuvo galima skleisti. Kabalistas nesisakė studijuojąs kabalą, netgi savo žmonai to nepasakojo. Nors buvo tokių, kaip Akiva ir jo žmona, bet šie atvejai pavieniai.

M. Sanilevičius: Ar gali pakenkti dvasiniam tobulėjimui žmonos neištikimybė vyrui ir atvirkščiai? Ar šiuo atveju mūsų tarpusavio santykiai nesusiję su dvasiniu tobulėjimu?

M. Laitmanas: Dvasiniai santykiai, tobulėjimas yra aukščiau žemiškųjų santykių, todėl nedera jų painioti.

Užsimezgę dvasiniai žmonių santykiai iškelia juos virš fiziologinio lygmens, virš žemiškojo prieraišumo. Jeigu žmonės nori pagerinti būseną, jie gali tai padaryti: pradėti kurti dvasinį ryšį. Po visų patirtų problemų gali viską išsiaiškinti ir nuspręsti pradėti naują tarpusavio santykių pakopą.

Teisingų tarpusavio santykių kūrimas šeimoje, su vaikais, žmonijoje – rimtas darbas. Tai ir yra visų mūsų problema. Matote, kaip viskas nepaprasta, kenčia ne viena šeima ar kokia nors viena visuomenė, viena valstybė. Kenčia visi! Tos pačios problemos užgriūna visus, visą pasaulį. Dar po kelerių metų pamatysite, kaip visa tai apims visus.