Iš 2006-12-22 paskaitos pagal straipsnį „Laidavimas“
Realybė – tai stabili konstrukcija,
Panaši į 125 aukštų namą
Su liftu,
Judančiu aukštyn ir žemyn,
Kad pakeltų mus,
Ten, kur norime pakilti
Ir kad nuleistų ten,
Kur leidžiamės.
Ir be paties žmogaus
Niekas nesikeičia.
Būtent jis valdo liftą,
Tai pakeldamas,
Tai nuleisdamas.
Šitas liftas –
Mūsų širdis, širdies būsena.
Ir žmogui tereikia ieškoti,
Kaip pakilti.
Ir norėti pakilti.