Pamėginsime šiandien kai ką susumuoti:

Adam Rišon – vienintelis kūrinys. Šio parcufo aukštis yra trys pasauliai: Brija, Jecira, Asija. Jo galva yra Brija pasaulyje, garon užima vietą iki Jecira pasaulio chaze, jo guf – nuo Jecira pasaulio chaze iki šio pasaulio. Raglaim užima Asija pasaulio vietą.

Kaip išsidėsto šalys pasauliuose? Baal Sulamas sako taip: Acilut pasaulis vadinamas Erec Israel. Arčiausiai jo – Jordanija užima Brija pasaulio vietą. Kūrėjo nurodymu dvi Izraelio gentys, dvi sielos dalys, gali būti Jordanijoje, t.y. Brija pasaulyje, nes jo savybės (binos savybės) mažai skiriasi nuo Acilut pasaulio (chochma) savybių.

Kita šalis, taip pat laikoma artima Erec Israel, Sirija – tai Brija pasaulio malchut. Nuo Brija pasaulio malchut iki Jecira pasaulio chaze yra Tarpupis arba Babilonas. Mes vėl matome, jog atstumas nuo parsos iki Jecira pasaulio chaze vis dar priklauso Erec Israel ir vadinamas „kibuš David“ – Dovydo užkariavimai, kuris mūsų pasaulyje įkūnijo dvasinio pasaulio Erec Israel. Viskas, ką mes studijuojame dvasiniame pasaulyje, turi vieną kartą įvykti mūsų pasaulyje.

Yra Kūrėjas ir žmogus – troškimas suteikti malonumą ir troškimas gauti malonumą. Bet aplink žmogų yra 5 slepiantys Kūrėjo šviesą filtrai – pasauliai. Jeigu žmogus veikia natūraliai, pagal visus savo troškimus, jis yra po tais filtrais, t.y. jų įtakoje. Visi jie aukščiau jo. O jeigu jis panorės išsitaisyti pagal nors vieno iš tų filtrų, paties žemiausio, savybes, jis pakils virš jo, jo savybės susilygins su to pasaulio savybėmis.

Jeigu jis ir toliau sulygins savo ir likusių dviejų pasaulių savybes, jis neutralizuos ir šių filtrų veikimą, pakils virš jų. Tada Kūrėjo šviesa prasiskverbs tiesiai į jo sielą. Viskas, kas mums atsitinka tarp dviejų taškų „gyvenimas“ ir „mirtis“, yra dvasinio pasaulio įvykių pasekmė.

Šviesa nori įeiti į malchut, nepriklausomai nuo jos būsenos. Žmogus turi atstumti šviesą, nepaisant to, kad gali ją gauti. Mus dabar veikia cimcumas, ir mums atrodo, jog Kūrėjas nenori, kad mes Jį jaustume, todėl Jis mums neatsiskleidžia. Beje, ir Toroje mes skaitome, kad jeigu sulaužysime tokią ir tokią taisyklę, mums gresia tokia ir tokia baisi bausmė ir t.t.

Iš tikrųjų, jeigu žmogus atliko išsitaisymą, prilygstantį, pavyzdžiui, Asija pasauliui, jis, nuėmęs nuo jo filtrą, yra šitame pasaulyje. Filtras jam nebereikalingas, nes pats žmogus dabar sulaiko šviesos įėjimą, kad gautų ją tam, kad galėtų atiduoti. Tada jis mato, jog Kūrėjui nesvarbu, ar mes sutraukiame ketinimą gauti, kad gautume dėl Kūrėjo, ar gauname šviesą dėl savęs. Paprasčiausiai pats žmogus pakyla į tokį moralinį lygį, kuriame nėra skirtumo tarp davimo ir gavimo, tarp tiesos ir melo, tarp nuodėmės ir Priesako.

Tada nuo žmogaus priklauso, ką pasirinkti. Kūrėjas turi vieną norą – suteikti žmogui malonumą, o kokį malonumą – tai jau priklauso nuo gaunančiojo ir neturi jam jokių pasekmių. Svarbiausia yra tai, kad žmogus be jokių Kūrėjo sąlygų pasirinktų altruistinį pakilimą, nors už tai nepriklauso jokio papildomo atlyginimo, taip pat nebus bausmės. Pasirinkimas yra visiškai kito lygio – ne tarp bausmės ir atlyginimo, o aukščiausio dvasinio lygio, kai yra atitrūkstama nuo savęs, nuo savo asmeninių interesų. Mes negalime net įsivaizduoti tokių dvasinių aukštumų.

Kūrėjas pastatė prieš žmogų 5 filtrus, dengiančius aukščiausiąją šviesą. Už paskutiniojo 5-ojo filtro Kūrėjas visiškai nejaučiamas, ten yra mūsų pasaulis, kuriame gyvenimą palaiko tik nedidelė šviesos kibirkštėlė (ner dakik). Ji ir sudaro mūsų gyvenimo prasmę, t.y. visų sielų malonumų visumą per visas kartas, per visą žmonijos istoriją. Šios šviesos yra tiek mažai, kad sielų veiksmai nėra laikomi nuodėmėmis, o vertinami kaip minimalus gyvūniškas gyvenimas. Šiems minimaliems malonumams gauti nėra jokių apribojimų. Gyvenk, mėgaukis...

Jei nori daugiau, turi įgyti dvasinių savybių. Kiekvienas dvasinis malonumas reiškia altruistinį davimą visiškai neatsižvelgiant į save. Tam reikia užlipti į tam tikrą sulaikančio filtro pakopą ir pačiam nuslopinti šviesą sulaikant ją savo moraline nuostata.

Filtras nustoja veikti šio žmogaus atžvilgiu, dabar pats žmogus sulaiko norinčią prasiskverbti į jo kli šviesą tam, kad paskui gautų ją, bet gautų dėl Kūrėjo.

Adomo siela atitiko trijų BI"A pasaulių 30 sfirot. BI"A pasauliai yra tas pats Acilut pasaulis, tik egoistinių troškimų su avijut bėt, gimel ir dalet viduje. Kai Adomas ištaiso savo poelgius, įdvasina juos, jis pakyla kartu su pasauliais į Acilut pasaulį. Perėjęs 6000 išsitaisymo pakopų, visas Adam Rišon pakyla į Acilut pasaulį. Kiekviena siela nueina tą patį kelią, nes ji yra Adam Rišon parcufo dalis. Žmogus ne pats pasirenka, ką jam taisyti, tai suteikiama jam iš aukščiau, atsiskleidžia jam.