5-ių pasaulių Adam Kadmon, Acilut, Brija, Jecira, Asija susidarymas – tai ir yra 5-ių sfirot (keter, chochma, bina, z"a ir malchut), kurios buvo pačioje malchut, realizavimas. Pasauliai iš viršaus į apačią pasklinda kaip nuoseklus pirmųjų troškimų avijuto didėjimas nuo nulio iki 4. Pasauliai yra ta sfera, kuri supa malchut. Tai galima palyginti su žmogumi, apsuptu sferomis. Jis savo įgimtais jutimo organais jaučia tik jam arčiausią sferą. Tai yra Asija pasaulis.

Gerindamas savo jutimo organus, keisdamas savo savybes žmogus palaipsniui pradės jausti kitą sferą, paskui dar labiau išorinę ir t.t. Visi pasauliai yra tarsi filtrai šviesos kelyje, savotiškos užuolaidos, trukdančios supančios šviesos pasklidimui. Tai suvokdamas žmogus nuima jas vieną po kitos, vis labiau artėdamas prie Kūrėjo šviesos. Jeigu šviesa pasiektų žmogų be supančiųjų sferų, įvyktų žmogaus švirat kelim (indų sudužimas).

Palaipsniui nuimdamas užuolaidas-pasaulius žmogus įleidžia pasaulius į savo vidų ir lieka su šviesa, pasidaro toks kaip šviesa. Tokia būsena ateina gmar tikun (galutinio išsitaisymo) metu. Pradžioje žmogus, esantis pasaulių viduje, jaučia jų valdžią, ribojimą. Kaip galima nuimti ribojimą? Atlikti vidinį išsitaisymą, atitinkantį, pavyzdžiui, Asija pasaulio savybes. Tai reiškia būti nulinio lygio altruistu. Aš įveikiu Asija pasaulį, jis įeina į mane, atkartojamas manyje, aš jau jį jaučiu. Kad pajusčiau Jecira pasaulį, būtina sulyginti savo savybes su jo savybėmis, tada ir jis įeis į mane.

Po to aš tampu pirmojo lygio altruistu. Užduotis yra įtraukti į save visus pasaulius, pasidaryti panašiu į juos kitais avijuto laipsniais: laipsniu 2, laipsniu 3, laipsniu 4. Tokiu būdu išsitaiso malchut, įtraukdama į save 9-ių pirmųjų sfirot savybes. Žmogus išeina už visų pasaulių ribų į Begalybės pasaulį.

Kad žmogus pradėtų taisytis, jis turi būti sudarytas iš Kūrėjo savybės ir savo savybės. Kiekvienas sekantis Acilut pasaulio parcufas prasideda nuo ankstesniojo parcufo pe, išskyrus parcufim z"a ir malchut: z"a prasideda nuo parcufo Aba ve Ima taburo, o malchut prasideda nuo parcufo z"a taburo.

Iki Atik, Arich Anpin, Aba ve Ima gimimo šie trys parcufim vadinami keter, chochma, bina. Tai atitinka Nekudim pasaulio keter, chochmą, biną. Acilut pasaulio roš atitinka Nekudim pasaulio dvi galvas ir atlieka tą pačią funkciją. Acilut pasaulio roš susidarė pirmoji dėl rešimot apie Nekudim pasaulio roš nesudužusius kilim.

Bet z"a ir malchut atsistatinėjo palaipsniui. Iš z"a atsistatė tik g"e, o iš malchut – tik taškas. Z"a ir malchut acha"p-ai yra BI"A pasauliuose. Jeigu mes juos ištaisysime, visi pasauliai išsitaisys. Išsitaisymas vyksta padedant parcufui Adam Rišon.

Kas yra parcufas Adam Rišon? Acilut pasaulio malchut keliama iki binos lygio per tris kartus. Visas Acilut pasaulis pasikelia trimis pakopomis. Normali Acilut pasaulio būsena vadinama šiokiadieniais. Šiomis dienomis Acilut pasaulis yra apšviečiamas ne visos šviesos, ji prieina parsą.

Po to iš aukščiau ateina daugiau šviesos, ir Acilut pasaulis, perimdamas šviesos savybes, pasikelia viena pakopa. Kur ankščiau buvo z"a, dabar yra malchut. Z"a pasikels į Aba ve Ima lygį. Aba ve Ima užims Arich Anpino vietą, o jis, savo ruožtu, pasikels į Atiko lygį, o tas – dar aukščiau, į SA"G.

Pirmas Acilut pasaulio pakilimas vyksta vakare prieš šeštadienį – erev šabat. Tokie pakilimai vadinami sužadinimais iš aukščiau (itaruta de letata). Mūsų pasaulyje tai atitinka dienas, savaites, laiką – visa, kas vyksta nepriklausomai nuo mūsų, pagal pačios gamtos dėsnius.

Kitą kartą Acilut pasaulį pakelia dar viena pakopa, o malchut – į Aba ve Ima lygį, kur ji įgauna dar vieną savybę – ketinimą „atiduoti“. Dabar malchut gali gauti dėl Kūrėjo. Dabar ji turi ekraną ir gali daryti zivug de akaa, kurdama kitus parcufim. Ji sukuria naują parcufą Adam Rišon, į kurį įjungia, iš vienos pusės, Aba ve Ima savybes, bei Ein Sof pasaulio malchut savybes – iš kitos pusės.

Kabalisto dvasinės būsenos, vadinamos „erev šabat“, „šabat“, „mocei šabat“ ir kt., gali visai neatitikti kalendorinių dienų. Jeigu per kalendorinį šabatą negalima važinėti ir rūkyti, tai per asmeninį šabatą galima viską daryti, nes kabalistas visgi gyvena ir šiame pasaulyje ir privalo paklusti jo įstatymams. Pavyzdžiui, kabalistui 6 dienos gali praslysti per sekundės dalis, o šabatas gali tęstis kelias dienas. Tai yra nepalyginami dalykai.

Viskas, kas vyksta mūsų pasaulyje, priklauso mūsų kūnui, o kas vyksta dvasiniame pasaulyje priklauso sielai. Kaip mes matome, kol kas siela ir kūnas nėra sinchronizuoti. Kai mūsų pasaulis veiks pagal tą pačią sistemą, kaip ir dvasiniai pasauliai, o tai bus gmar tikun metu, visi mūsų ir dvasinio pasaulių veiksmai, bei visi laikai susilies į vieną.

Jeigu jūs dabar per sekundę pasikeitėte, o toliau pasikeisite tik po 5 metų, tai sekanti jūsų sekundė tęsis 5 metus. Dvasiniame pasaulyje savybių kintamumas vadinamas laiku. Mūsų pasaulyje gali praeiti tūkstantis metų, kad žmogus pradėtų studijuoti kabalą. Įėjus į dvasinius pasaulius, mes per dieną nueiname tiek, kiek ankščiau per keletą gyvenimų. Štai kur laiko pasikeitimas ir susitraukimas. Dvasiniai metai – 6 tūkstančiai BI"A pakopų. To negalima palyginti su mūsų pasaulio laiku.

Pakilimas iš BI"A pasaulių į Acilut pasaulį vadinamas šeštadieniu – šabat. Visa sritis nuo Galgaltos taburo iki parsos vadinama šabat. Per pirmą pakilimą Brija pasaulis pakyla į Acilut, per antrą pakilimą Jecira pasaulis pakyla į Acilut, o per trečią ir Asija pasaulis pakyla į Acilut. BI"A pasaulių ir Acilut pasaulio pakilimas vyksta vienu metu.

Trečiojo pakilimo metu Acilut pasaulyje yra Acilut pasaulio z"a, malchut ir BI"A pasauliai. Acilut pasaulio roš: Atik, Arich Anpin, Aba ve Ima išeina už Acilut pasaulio ribų į Adam Kadmon pasaulį, o, savo ruožtu, Galgaltos roš (1 pakilimas) pakyla kartu su A"B roš (2 pakilimas) bei kartu su SA"G roš (3 pakilimas) ir išeina į Ein Sof pasaulį.

Kas iš mūsų pasaulio patenka tik į pirmą dvasinį pasaulį Asija, trečiuoju pakilimu gali pakilti į Acilut pasaulį ir būti dvasiniame šabate. Bet paskui jį nuleis atgal, nes žmogus neužsidirbo sužadinimo iš aukščiau, o gavo jį kaip dovaną.

Dvasinio laiko kryptis visada iš apačios į viršų. Visos sielos, visa žmonija, nejausdami, visą laiką kyla iš apačios į viršų, artėja prie Kūrėjo tam, kad susilietų su Juo. Tai yra vadinama tiesiąja dvasinio laiko tėkme. Pasikeitimai visada vyksta teigiama kryptimi, net jei žmogus jaučia juos kaip neigiamus. Žmogus yra egoistas, todėl dvasinius malonumus jis vertina neigiamai. Žmogus, žengdamas į dvasingumą, niekad nedegraduoja.

Žmogus mūsų pasaulyje neturi siekti egoizmo didėjimo, o turi siekti Kūrėjo. Dirbdamas šia kryptimi jis, kol neišsitaisys, vis tiek jaus egoizmo didėjimą, t.y. lygindamas su Kūrėjo savybėmis jis vis labiau atskleis ir blogiau vertins savo prigimtinį egoizmą.

Studijuodamas kabalą žmogus vis labiau pritraukia supančią šviesą or makif. Toje šviesoje savo tikrąsias savybes jis jaučia kaip vis labiau blogėjančias: jos liko tokios kaip buvo, bet viskas suvokiama lyginant su Kūrėjo šviesa. Šis pojūtis reiškia pažangą, nepaisant to, kad žmogus mato save blogesniu.

Kas yra BI"A pasauliai? Tai altruistiniai kilim, kurie nukrito į acha"p žemiau parsos. Šie pasauliai taip pat skirstomi į g"e ir acha"p. Jų g"e baigiasi Jecira pasaulio chaze lygyje, t.y. po Brija pasaulio 10 sfirot ir Jecira pasaulio 6 sfirot. Žemesnės 14 sfirot nuo Jecira pasaulio chaze į apačią (pasaulio Jecira 4 sfirot ir pasaulio Asija 10 sfirot) yra BI"A pasaulių acha"p-ai.

Acilut pasaulis apšviečia savo šviesa BI"A pasaulius iki Jecira pasaulio chaze. Acilut pasaulis vadinamas šabat. BI"A pasaulių 16 aukštesnių sfirot (g"e) nuo parsos iki chaze vadinamos šeštadienio atstumu – tchum šabat, o pats Acilut pasaulis vadinamas miestu.

Net kai visi BI"A pasauliai pasikelia į Acilut pasaulį, galima dirbti su troškimais, esančiais žemiau parsos iki Jecira pasaulio chaze (g"e). Todėl mūsų pasaulyje leidžiama per šabatą išeiti už miesto, bet tik tchum šabat ribose.

Šį atstumą sudaro 2000 amų ir 70 amų (apytikriai 2000 žingsnių). Kaip skirstomas šis atstumas? Nuo parsos iki Brija pasaulio chaze jis vadinamas „ibur“ ir yra 70 amų. Šis atstumas dar priklauso Acilut pasauliui, nors ir yra už jo. Tai iš išorės supanti miestą juosta. Kaip nėščios moters pilvas, kur vystosi kūdikis, lyg ir yra už jos, bet vis tiek priklauso jai. Atstumas nuo Brija pasaulio chaze iki Jecira pasaulio chaze sudaro 2000 amų.

Visas atstumas nuo parsa iki sijum – 6000 amų. BI"A pasaulių dalis nuo Jecira pasaulio chaze iki sijum vadinama „nešvarumų vieta“ – „mador klipot“, tai BI"A pasaulių acha"p-ai. Šią vietą sudaro Jecira pasaulio 4 sfirot ir Asija pasaulio 10 sfirot. Tai visiškai tuščia (nuo šventumo) vieta, ir per šabatą išeiti į ją negalima.

Izraelyje miestas aptveriamas vieline siena, tai nurodo, kad viskas sienos ribose priklauso miestui. Tai vadinama eruv. Toks savotiškas ištaisymas paverčia visą miestą viena teritorija. Šiose ribose galima vaikščioti, išnešti, užnešti daiktus.

Dvasiniame pasaulyje tai daroma tam, kad per šabatą visi esami troškimai susijungtų į vieną altruistinę savybę. Šabato metu siela pakyla į Acilut pasaulį ir valdoma Kūrėjo, būna visiškai susiliejusi su Juo. Tik aukščiausioji šviesa, leisdamasi žemyn, valdo sielą. O kai yra keli šeimininkai, valdo žemesnieji kelim.

Kai žmogus kyla į dvasinį pasaulį, žengdamas per machsomą, jis neina pro mador klipot, nes jam perėjimas į dvasingumą vyksta ne šabato metu, kai BI"A pasauliai būna Acilut pasaulyje.

Dvasinis šabatas ne visiems ateina vienu metu. Mūsų pasaulyje šabatas skirtingose šalyse ir skirtinguose miestuose ateina skirtingu laiku, bet jeigu žmogaus neveikia žemė ir saulė, pavyzdžiui, kosmose, jis turi sutikti šabatą Jeruzalės laiku. Tai atitinka dvasines šaknis: Kūrėjas yra Jeruzalėje.

Sielos pakeliamos į Acilut pasaulį tam, kad joms būtų parodyta, kokie ten yra apribojimai, kurių paskui jos pačios galėtų laikytis. Kai žmogus pats nustato sau apribojimus, jis jų nepastebi, nes yra virš jų, jie jo nespaudžia. Šiuos veiksmus jau sąlygoja jo paties savybės. Kūrimo tikslas numato pakilimą savo valia, o šabatas yra tam, kad parodytų, kas yra aukštesniuose pasauliuose, ko reikia siekti.

Ištaisyta būsena – tai tokia būsena, kai Kūrėjo šviesa šviečia tiesiogiai, o ne per pasaulius – susilpninančius filtrus, be jokių apribojimų, pagal kūrimo tikslą suteikdama didžiulį, amžiną ir begalinį malonumą.