Kabalistai atrado, kad mūsų norai vystosi penkiais etapais:

• Pirminiai, patys pagrindiniai norai – maistas, sveikata, seksas ir šeima. Šie norai būtini mūsų išgyvenimui.
• Antrasis etapas – turtų siekimas. Šiame etape mes manome, jog pinigai užtikrins išlikimą ir gerą gyvenimo kokybę.
• Trečiasis etapas – garbės ir valdžios troškimas. Šiame etape mėgaujamės valdydami kitus bei save.
• Ketvirtasis etapas – žinių troškimas. Šiame etape manome, kad žinios padarys mus laimingus.
• Bet tik prasidėjus penktajam, paskutiniajam, etapui, mus ima vilioti „kažkas“, kas yra aukščiau mūsų. Šiame etape jaučiame, jog, užmezgę ryšį su tuo nežinomu „kažkuo“, galėsime nuolat mėgautis, ir ieškome būdų užmegzti šį ryšį. Kažko aukštesnio noras vadinamas „dvasingumo noru“.

Tie, kuriems kilo dvasingumo noras, skiriasi nuo tų, kurie siekia pripildyti kūniškuosius ir žmogiškuosius (t. y. keturių pirmųjų etapų) norus. Kaip patenkinti kūniškuosius ir žmogiškuosius poreikius, mums yra žinoma, bet kilusį dvasingumo norą nerandame kuo numalšinti.

Žmonės dažniausiai nesuvokia, kad nori dvasingumo. Kai kurie jų netgi gali niekinti patį žodį „dvasingumas“, manydami, jog tai kažkokios neįgyvendinamos fantazijos. Tokie žmonės jaučia gyvenimo tuštumą, beprasmiškumą, nežinodami, jog šį pojūtį sukelia juose prabudęs naujas, labiau išsivystęs dvasingumo noras.

Vaikystėje daugelis savęs paklausia: „Kam aš gyvenu?“. Bet vėliau mus užplūsta norai ir siekiai, kurie atitraukia dėmesį nuo šio klausimo, ir poreikis surasti tikrąjį atsakymą išnyksta.

Tačiau kažkuriuo metu dvasingumo noras, o su juo ir klausimai apie gyvenimo prasmę, prabunda. Kas atkakliai reikalauja atsakymų, ateina į kabalą, kuri ir buvo sukurta šiems klausimams išaiškinti.  

Knygoje Zohar sakoma, jog kabala bus atskleista mūsų laikais. Priežastis ta, kad išsivystę žmonių norai ims reikalauti tikrojo dvasinio pripildymo, taikaus, aukštesnio nei mūsų gyvenimas, būvio supratimo ir pajautimo. Ir tik kabala galės tai suteikti.