Ar kabalistas tampa sveikesnis, laimingesnis šeimyniniame gyvenime, sėkmingiau tvarko verslą, tampa protingesnis, linkęs į mokslinius atradimus? Nors ir atrodo, kad atsakymas akivaizdus - juk jeigu jam žinomos visos jėgos, žinoma formulė, pagal kurią veikia pasaulėdara, tai, aišku, jis žino, kur „įsisprausti“, ką panaudoti (tai - tarytum žaidimas biržoje, kai žmogus iš anksto žino, kas išloš, o kas atkris). Bet iš tikrųjų taip nėra. Ir štai kodėl.
Iš tikrųjų kiekvienas mūsų yra bendrojo „kli“ (indo) dalelė. Tas kli - visų 600 tūkstančių sielų visuma. Todėl kabalistas privalo veikti, paisydamas viso organizmo, kurio atstovas jis yra.
Jis privalo atsižvelgti į bendrą žmonijos būseną. Ir ne šiaip sau privalo - jis turi prisiversti taip veikti. Nevalingai, dėl savo struktūros (nes yra pakilęs į šį lygį) jis jaučia visą šitą organizmą kaip savo. Jam visos sielos yra jo paties organizmo dalis, jos visos yra jame. Ir todėl jis pergyvena drauge su visais, serga, gali būti nelaimingas šeimyniniame gyvenime arba auklėdamas savo vaikus. Taip vyksta todėl, kad jis yra žmonijos atstovas valdančiosioms jėgoms ir turi sujungti į save visą žmoniją.
Ar jis labiau laimingas palyginti su kitais? Taip. Todėl, kad suvokia šią misiją ir supranta, prie ko visa žmonija prieis. Ar jis laisvas nuo visų žmonijos rūpesčių? Ne. Todėl kabalistai serga, kenčia, pergyvena įvairias asmenines dramas, tragedijas. Tik jie tai pergyvena tarsi kitoje plotmėje. Paprastas žmogus šiuose pergyvenimuose nemato prasmės, tikslingumo, nemato jų būtinumo galutinei, tobulai ir amžinai būsenai pasiekti.
Kabalistas jaučia visą žmonijos skausmą. Tas skausmas sušvelninamas svarbos, būtinumo ir tikslingumo suvokimu, bet jis jį jaučia. Todėl negalima galvoti, kad kabalistas egoistiškai pakilo virš mūsų pasaulio, išskrido į kažkokius pasaulius ir ilsisi ten nuo mūsų. Atvirkščiai, kildamas jis mūsų atžvilgiu jaučiasi kaip rūpestingas tėvas, mylintis savo vaikus, jis padeda ir, kol visa žmonija neišsilaisvins iš blogio, toliau atlieka ištaisymus, rengia visų sielų tobulėjimą.
